žvirblamušis

žvirblãmušis, -ė smob. (1) Šts, Kv žr. žvirbliamušis: Sustos eile [vaikai], pilvaičiai tie pliki būs: kas čia žvirblãmušių! Sd. Žvirblãmušis tebėra, o jau dideliu dedas Srv. Geras tu žvirblãmušis! (iron.) Pc.